šarkas

šar̃kas sm. (2) NdŽ, KlK22,74(Lkv, Pln), KŽ, Vvr, Slnt, (4) KlK22,74(Skd), Šv, Krtn, Sg 1. Kos151, K, FrnW, NdŽ, LD198(Krtn, Kl, Kal), Rt, Šlu žr. švarkas 1: Tavo šar̃kas suteptas, pasišluostyk Šv. Ariau laukūs, ant šermukšnelio pasikabinau šar̃ką LKT69(Dr). Ans tujau išsivertė šar̃ką kitaip, pamušu į viršų Dr. Pasisiūdinau naują šar̃ką Kv. Nei par paprastus pagandinimus, nei vokyčio šarkūse jo nebepabaidys M.Valanč. Šarkiùką kokį turės, kelnių neturėjo [maži vaikai] End. Iš velnio subinės tą šarkáitį beištraukei? End. 2. I, N, Kos133, J, J.Jabl(Als), NdŽ, KŽ, Plik sermėga, puspaltis, surdutas, durtinys: Šarkas ant kelio Q413. Į vyšnę sėdėjo ir už šar̃ko užsikabino Sg. 3. N, NdŽ, KŽ, I.Simon, Plng, Pgg apsiaustas nuo lietaus, vėjo ar dulkių; rudinė, sermėga: Tokie šarkaĩ buvo – visi pamušai išplyšo Dov. Šiandie lys, reik šarkùs apsivilkties Prk.

◊ į šar̃ką dúoti mušti: Mamytė dúoda anam į šar̃ką Pln.

į šar̃ką gáuti NdŽ būti mušamam: Gáusi į šar̃ką nū munęs Pln.